kuntušys

×kuntušỹs (l. kontusz) sm. (3^b) K.Būg 1. susivėlę vilnų, plaukų mazgai: Štai kokių vilnose kuntušių̃ esama Ds. Arklys turi karčiuos kaltūną, kad susivėlę kuntušiais Ds. Pilna galva kuntušių̃ Ds. 2. žr. kuntušas 2: Prisvelėjau visokių kuntušių̃ Ds.